NUO VIZIJOS IKI STAMBIAUSIO OBJEKTO TARPUKARYJE
Prof. Vladas Lašas (1924–1940 metais dirbęs Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto dekanu) turėjo labai aiškią Universiteto klinikų viziją: tai daugiaprofilinė ligoninė, kurioje vyksta gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas. 1940 m. pradėjusi veikti ligoninė pateisino statytojų lūkesčius ir tapo viena moderniausių ligoninių šalyje, siekianti vieno tikslo – geresnės sveikatos Lietuvos žmonėms.
Kauno klinikų statybai XX a. 4-ame dešimtmetyje buvo skirtas 12 ha sklypas VII forto rajone, prie šv. Luko ligoninės. 1935 m. architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis paruošė sklypo Eivenių g. eskizinį projektą. 1936 m. VDU Medicinos fakulteto ir Kauno miesto tarybos atstovai aptarė galimas naujos ligoninės statybas. Paskelbtas tarptautinis statybų projekto konkursas ir gauti 6 projektai: 4 lietuvių, 2 užsieniečių. Pirmąją premiją laimėjo prancūzų architekto Urbeno Kasano projektas. Jam talkino architektas Eli Ušanovas. Dviaukščio Patologinio anatomikumo pastatą patikėta projektuoti vietiniam architektui Feliksui Bielinskiui. Statybos komisija pastatų ir jų dalių planų brėžinius analizavo kartu su medikais bei ekspertais, davė pastabas, prašė keisti kai kurias vietas. Per 5 mėnesius buvo paruoštas galutinis Klinikų 6 korpusų projektas. Numatyta statyti 518 lovų Kliniką. 1937 m. liepą pašventintas kertinis statybų akmuo.
Klinikos buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą buvo mechanizuoti kai kurie darbai, pirmą kartą naudotas vibruotas betonas, naujoviškai statytos laiptinės, pastatytas 75 m aukščio kaminas. Tai buvo pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje visi pastatai sujungti 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais su pusapskritimio formos praplatėjimais priešingomis kryptimis vežamų krovinių prasilenkimui, išvedžiotos inžinerinės komunikacijos. Daugiau apie Klinikų tunelius skaitykite čia.