Klinikų istorija

Kauno klinikos – didžiosios Lietuvos medikų dalies alma mater. Tačiau pokario metais Kauno medicinos institutui buvo iškilusi didžiulė grėsmė dėl išlikimo, kadangi aukštuosiuose sluoksniuose buvo nutarta, kad tokiai nedidelei respublikai, kaip Lietuva, nėra reikalo turėti dvi aukštąsias medicinos mokyklas. Kaune buvo numatyta vietoje gydytojų ruošimo institucijos įsteigti gydytojų pasitobulinimo institutą. Formalumams sutvarkyti Maskvoje buvo sudaryta komisija, kuri atvykusi buvo apstulbinta tokios puikios klinikinės bazės – Klinikas lygino su Stokholmo ir Paryžiaus klinikomis ir paliko viską taip, kaip buvo. Kauno klinikos padėjo išsaugoti aukštąjį medicinos mokslą Kaune. 

Nuo 1964 m. buvo vykdomos naujos statybos, rekonstruoti seni pastatai. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas, 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas, 1974 m. – Akių ligų korpusas, 1977 m. – Kardiologijos korpusas, 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, 1988 m. – Endokrinologijos korpusas, 2007 m. – Kardiochirurgijos korpusas. Net dvejos įkurtuvės švęstos 2012 m., kai duris atvėrė naujas Vaikų ligų klinikos pastatas ir Radiologinės diagnostikos centras. 2014 m. po rekonstrukcijos atidarytas Onkologijos ir hematologijos korpusas, 2015 m. – didžiausias Baltijos šalyse Traumų ir skubios pagalbos centras. 

Paminklosauginiu požiūriu Kauno klinikų statinių ansamblis yra vertingas nacionalinis objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs savo pagrindinės funkcijos. 2005 balandžio 29d. LR Kultūros ministro įsakymu „Dėl nekilnojamų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno klinikų statinių kompleksas pripažintas saugoma nekilnojama kultūros vertybe. 2008 m. gegužės 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 450 „Dėl kultūros paveldo objekto paskelbimo kultūros paminklu“ Kauno klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu. 

Kauno klinikų pasiekimai nebūtų įgyvendinti be mokslo, mokymo ir gydymo praktikos vienovės. Klinikos yra būsimų gydytojų rengimo vieta, čia vykdomos visų pakopų universitetinės medicinos studijos. Išgyvenusios daugybę istorijos vingių Kauno klinikos iki šių dienų išlaikė pirminę universiteto ligoninės paskirtį – gydyti pačiomis sunkiausiomis ligomis sergančius pacientus, garantuoti medicinos studijų galimybę bei kurti ir diegti į klinikinę praktiką inovacijas.

Klinikos buvo įrengtos pagal pažangiausių medicinos technologijų reikalavimus: ligoninių palatos radiofikuotos, su šviesos signalizacija, langai perslenkamos sistemos, vėdinant apsaugantys nuo tiesioginio šalto oro patekimo. Statybos darbai truko iki 1939 m. liepos mėn. Klinikų plotas siekė apie 160 tūkst. kv. metrų. Lovų skaičius nuo planuotų 518 padidėjo iki 663. Visa Klinikų statyba kainavo 11 mln. litų, su įrengimais – apie 14 mln. litų. Pirmuoju Klinikų direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas prof. Kazys Oželis. Klinikos eksploatuoti pradėtos 1940 m. liepos mėnesį. 

1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai. 1941-06-23–1944-07-29 Kauno universiteto klinikos paverstos Vokietijos kariuomenės ligonine, kuriai vadovavo prof. Kazys Oželis ir dr. Gileris. Vokiečių okupacijos metais karo ligonine paverstose Klinikose buvo gydoma iki 5000 sužeistųjų. Vokietijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos Klinikos tapo Raudonosios armijos Karo ligonine Nr. 2386. Karo metais pastatai išliko nesugriauti, bet išgrobstytas turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva. Sovietų kariuomenė Klinikas paliko 1945 spalio 11 dieną. 

1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto klinikos
1948 m. – Kauno srities klinikinė ligoninė
1952 m. – Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė
1980 m. – Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno medicinos instituto
1986 m. – Petro Jašinsko klinikos
1990 m. – Kauno akademinės klinikos
1998 m. – Kauno medicinos universiteto klinikos
2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos
2013 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Nuo 2013 m. Renaldas Jurkevičius – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas kardiologas.
1995–2013 m. Juozas Pundzius – habilituotas daktaras, profesorius, gydytojas chirurgas.
1989–1995 m. Leonas Kondrotas – gydytojas neurochirurgas.
1986–1989 m. Antanas Vinkus – gydytojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.
1945–1986 m. Petras Jašinskas – medicinos mokslų daktaras, docentas, gydytojas rentgenologas-radiologas.
1939–1944 m. Kazys Oželis – pulkininkas leitenantas, medicinos mokslų daktaras, profesorius, gydytojas patologas.