Naujienos

Kaune pagerbti nuolatiniai kraujo donorai

Vakar Kauno klinikų Kraujo centro organizuotoje iškilmingoje šventėje išskirtinai pagerbti nuolatiniai kraujo donorai. Renginio metu skleista neatlygintinos kraujo donorystės idėja ir priminta, kodėl ši misija yra svarbi visuomenei.

Ženkliukus ir medalius įteikęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, sveikindamas susirinkusius į šventę, priminė išskirtines istorijas, kuomet kraujo donorų dėka buvo išgelbėtos Kauno klinikų pacientų gyvybės. „Kraujo donorystė – vertinga dovana, kurią dėl jūsų kilnumo mes galime kasdien dovanoti visiems pacientams. Jūsų gerumo dėka, kasdien galima atlikti daugybę operacijų. Šiais metais buvo ir gražiųjų istorijų: buvo išgelbėta gimdyvė, kuri dėl sunkios nėštumo patologijos neteko 3,5 litrų kraujo. Taip pat norėčiau prisiminti istoriją, kuomet dar negimusiai vienai iš dvynių motinos įsčiose buvo perpiltas kraujas. Tai nebūtų įvykę be jūsų pagalbos. Man džiugu matyti gausiai susirinkusius donorus, taip pat kolegas, studentus, kurie rodo pavyzdį mūsų visuomenei. Juk niekada negali žinoti, kada kraujo donorų dovanos gali prireikti kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Alvyda Naujokaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyr. specialistė pabrėžė, kad Kauno klinikų Kraujo centras per šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė 91 proc. neatlygintinų donacijų. „Jūs turite išskirtinę galimybę dovanoti žmonėms tai, ko mokslininkams vis nepavyksta sintezuoti. Esate ir būsite labai laukiami ir reikalingi pacientams dar daugelį metų“, – į susirinkusiuosius kreipėsi ir jiems dėkojo A. Naujokaitė.

Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė pabrėžė, kad nuo praėjusios šventės iki šios Kraujo centre apsilankė virš 10 tūkstančių kraujo donorų, padėjusių išgelbėti gyvybę tūkstančiams žmonių.  „Nuoširdžiai dėkoju, jog aukodami kraujo suteikėte galimybę pacientams gauti reikiamą gydymą, atlikti sudėtingą operaciją, eiti į darbą ir sugrįžti į įprastą gyvenimą. Dėkojame žmonėms, kurie savo pastangomis ir idėjomis prisideda prie kraujo donorystės propagavimo. Ačiū tariu ir Lietuvos kariuomenei ir NATO kariams, be kurių pagalbos sėkmingos kraujo donorystės nebeįsivaizduoju. Už tai, jog donorai grįžta į Kraujo centrą ir jame jaučiasi saugūs bei laukiami, nuoširdžiai dėkoju visai Kraujo centro komandai“, – kalbėjo dr. D. Remeikeinė.

Kauno klinikų Kraujo centras dėkojo ir ištikimiems partneriams, padedantiems puoselėti kraujo donorystės idėjas ir telkti visuomenę šiam kilniam tikslui. Nuoširdžiausi dėkingumo žodžiai skambėjo Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno kolegijos, Kauno Technikos kolegijos studentams, įmonių, gimnazijų ir įvairių akademinių bendruomenių ir organizacijų  atstovams bei moksleiviams.

 

Kasmet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu apdovanojami kraujo donorystėje pasižymėję donorai: davusieji kraujo neatlygintinai 20 kartų apdovanojami Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimu, 30 kartų – Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimu, o dovanojusiesiems kraujo ne mažiau kaip 40 kartų suteikiamas garbės donoro vardas ir apdovanojami kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu.

Apdovanojimas ir išskirtiniai aplodismentai buvo skirti Antanui Damarackui, kraujo dovanojusiam net 109 kartus.
Šiais metais Donorystės žymūno pažymėjimai įteikti 33 donorams, kraujo dovanojusiam ne mažiau nei 20 kartų, Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimai – 11 donorų, kraujo dovanojusiems ne mažiau nei 30 kartų. Garbės donoro vardai suteikti dešimčiai donorų: Vidui Ajučiui, Artūrui Averjanovui, Aurelijui Eičui, Angelijai Gudžiūnaitei, Kristinai Matukaitienei, Egidijui Petrauskui, Rimantui Stakauskui, Donatui Streigiui, Renaldui Svistun, Jelenai Žeburtovičienei.

Šventinę nuotaiką renginio metu kūrė ne tik iškilmingi neatlygintinų donorų apdovanojimai, sveikinimų ir padėkos kalbos, bet ir „Electric Ladies“ koncertas, kuriam publika negailėjo gausių ovacijų.

Kauno klinikų informacija, Raimondo Kreivaičio nuotraukos

Kauno klinikos laukia savanorių

Gruodžio 5 d., trečiadienį, Kauno klinikose paminėta Tarptautinė savanorių diena. Esami ir būsimi savanoriai dalinosi mintimis apie savanoriavimo svarbą, kvietė aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžė, kad žmogus, padedantis kitam, pirmiausia padeda pats sau.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis renginio metu kalbėjo, kad savanorystė – brandžios visuomenės požymis, ir džiaugėsi, jog aktyviai besidominčių šia veikla ligoninėje netrūksta.

Savo mintimis apie savanorystę Endokrinologijos klinikoje pasidalinusi dvyliktokė Agnė pasakojo, jog ši patirtis leido geriau pažinti save ir kitus, suteikė progą padėti pacientams ir ligoninės personalui, taip pat padėjo suprasti, kokią specialybę ateityje ji norėtų pasirinkti pati. Savanoriavimo patirtimi besidalinantieji kalbėjo apie kilnų šios veiklos tikslą – pagalbą kitam, prasmingumą ir savanorio asmenybės augimą ir tobulėjimą.

Slaugos koordinavimo tarnybos vadovė dr. Vilma Raškelienė, dėkodama kiekvienam savanoriui, įteikė padėkos raštus bei dovanas už kilnų ir prasmingą darbą pacientų labui. Vėliau renginio dalyviai leidosi į ekskursiją po Kauno klinikų Kraujo centrą, Onkologijos ir hematologijos, Neonatologijos ir Patologinės anatomijos klinikas.

Kauno klinikose savanorystės programa pradėjo veikti 2015 m. pavasarį. Šios veiklos metu savanoriai turi unikalią galimybę įgauti specifinių žinių, suteikti pagalbą kitiems ir dalintis gerumu bei teigiamomis emocijomis. Prieš pradedant savanoriauti, kiekvienas savanoris turi išklausyti įvadinius kursus. Kursuose daug dėmesio skiriama psichologiniam pasirengimui, darbo etikai, pretendentai supažindinami su įstaigos vidaus taisyklėmis, informacijos konfidencialumo įsipareigojimais, darbų saugos pagrindais, higienos normomis.

Kauno klinikų savanoriu gali tapti kiekvienas atsakingas, nuoširdus, užjaučiantis, norintis padėti kitiems, žmogus. Vienkartinės savanoriškos veiklos savanoriu gali tapti asmuo vyresnis kaip 14 m., ilgalaikės ar trumpalaikės savanoriškos veiklos savanoriu – vyresnis kaip 16 m.

Naujos gydymo galimybės padeda išvengti diskomforto burnoje

Kauno klinikose nuo šio rudens atliekamos modernios seilių liaukų ir jų latakų operacijos. Sialoendoskopija – tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos chirurgai nuo šiol be didelių pjūvių gali išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.

Kauno klinikose atlikta pirmoji sfinkterio implantacija

Šlapimo nelaikymas – viena nemaloniausių galimų komplikacijų po operacijos dėl prostatos vėžio. Tačiau nuo šiol tokiems pacientams Kauno klinikų urologai gali pasiūlyti auksiniu standartu vadinamą dirbtinį sfinkterį. „Kiekvienais metais operacinis gydymas reikalingas 80-100 pacientų. Dažniausiai šlapimo nelaikymas būna nedidelis ir didesnių problemų nekelia, tačiau dalis pacientų patiria vidutinio arba didelio laipsnio šlapimo nelaikymą. Džiaugiamės, jog dabar šiems pacientams galime pasiūlyti optimalų gydymo būdą“, – teigė dr. Darius Trumbeckas, Kauno klinikų Urologijos klinikos Miniinvazinės ir rekonstrukcinės urologijos sektoriaus vadovas.

Kaune lankėsi Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki

Antradienio popietę Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir jo ligoninėje Kauno klinikose apsilankė naujai paskirtas Japonijos ambasadorius ponas Shiro Yamasaki, kartu su vienu iš antrųjų sekretorių, ponu Hiroya Inoue. Susitikimo metu svečiai susipažino su LSMU ir Kauno klinikų struktūra, veikimo principu, vertybėmis, diegiamomis inovacijomis, mokslininkų pasiekimais, aptarė glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Delegacija apžiūrėjo universiteto ligoninę ir domėjosi prioritetinėmis medicinos sritimis.

Neuroendoskopas neurochirurgijoje užtikrina didesnį saugumą pacientams

Mažesnis pjūvis, didesnis saugumas pacientui, vaizdo raiškumas ir mažesnė komplikacijų galimybė – prioritetai gydytojų neurochirurgų darbe, kuriame kiekvienas milimetras yra gyvybiškai svarbus. Kauno klinikų neurochirurgai tam pasitelkia endoskopą, atlikdami įvairias neurochirurgines procedūras. Vienintelėse Kauno klinikose neuroendoskopo pagalba atliekamos ir sudėtingos disko išvaržos operacijos. „Endoskopo pagalba dirbame dar tiksliau ir saugiau, o kai kuriose operacijose mums nebereikia atlikti atviro pjūvio – ir visa tai, kaip sakome, distancinės akies pagalba“, – apie pasikeitusį operacijų pobūdį kalba Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas.

Onkologijos skyriuje atidaryta fotografijų paroda „Šypsena gyvenimui“

Lapkričio 22 dieną Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriuje buvo atidaryta fotografės Renatos Kiržgalvienės paroda „Šypsena gyvenimui“. Nuotraukose šypsosi moterys, praėjusios ilgus onkologinės ligos gydymo mėnesius. Šiandien apie jų ligą išduoda tik randai, kurių jos nusprendė neslėpti. Fotografijos paroda skiriama su onkologine liga kovojančių moterų stiprybei įamžinti – randuose slypi gilios istorijos.

Upsalos universiteto Neuroendokrininių navikų kompentencijos centro ekspertai dalinosi patirtimi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika ir Neuroendokrininių navikų funkcinis centras surengė konferenciją, kurioje pranešimus skaitė žinomi Upsalos (Švedija) universiteto Neuroendokrininių navikų kompentencijos centro ekspertai. Tai vienas pirmųjų centrų, kuriame buvo pradėti tirti šie reti navikai.

Vaikų ligų klinikos vadovas prof. R. Kėvalas pristatė su kolegomis parašytą vadovėlį

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas visiems susirinkusiems pristatė drauge su kolegomis parašytą vadovėlį „Pediatrija“. 100 žmonių prisidėjo prie šios knygos rašymo ir išleidimo, o kaip sako pats profesorius, tai puiki dovana Lietuvos šimtmečio jubiliejui. „Išties noriu pasidžiaugti tuo, ką turime. Mintis rašyti vadovėlį kilo prieš ketverius metus. Dabar turime fantastinį projektą – toks vadovėlis apie pediatriją Lietuvoje niekada nebuvo parašytas. Po 5 metų, kaip ir visus vadovėlius reikia atnaujinti, todėl labai tikiu, kad dar susibursime“, – kalbėjo prof. R. Kėvalas. 

Cukrinis diabetas ir šeima: išgirsti, suprasti, padėti

Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dviejų nežino, kad serga, nes liga lieka nediagnozuota. Tuo tarpu Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 000 žmonių. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą ir gerinti žinias apie gyvenimą su cukriniu diabetu, vakar, minint Pasaulinę diabeto dieną, Kauno klinikų specialistai visiems susirinkusiesiems renginių metu paneigė mitus apie cukrinį diabetą ir teikė naudingą informaciją, kaip gyventi susirgus šia liga.

Naujos gydymo galimybės epilepsija sergantiems pacientams

Lapkričio 6 d. Kauno klinikose pradėtos pirmosios Lietuvoje chirurginės procedūros, kurių metu atkaklia ir gydymui atsparia epilepsijos forma sergantiems pacientams implantuotas klajoklio nervo stimuliatorius. Šis stimuliatorius siųs elektrinius impulsus į kairės pusės klajoklį nervą ir padės sukontroliuoti epilepsijos priepuolius. 4 stimuliatorius pirmiesiems Kauno klinikų pacientams implantavo gydytojai neurochirurgai. Vėliau šiuos pacientus intensyviai prižiūrės gerai apmokyta gydytojų neurologų komanda.

Kauno klinikose pradėjo dirbti medicinos psichologė, teikianti emocinę ir psichologinę pagalbą ligoninės medicinos personalui

Kauno klinikose pradėjo dirbti medicinos psichologė, teikianti emocinę ir psichologinę pagalbą ligoninės medicinos personalui. „Visa Kauno klinikų medikų komanda daug ir įtemptai dirba. Kasdien spręsdami klausimus dėl pacientų sveikatos ar net gyvybės, susidurdami su nenumatytais atvejais medicinoje, gydydami sunkiausias medicinines būkles, gydytojai neišvengiamai patiria emocinę įtampą. Iš visų jėgų besistengdami, medikai neretai pervargsta psichologiškai“, – apie psichologinės pagalbos poreikį medicinos personalui kalba ligoninės vadovas, profesorius Renaldas Jurkevičius. – Džiaugiamės įgyvendindami vieną iš idėjų, gimusių Kauno klinikų vadovų mokymų metu.“.

Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis
X